Užgavėnių linksmybės
Kraštotyros ir Seklyčios būrelių nariai Užgavėnių šventei ruošėsi nuosekliai ir atsakingai. Pirmiausia vyko į Vilniaus etninės veiklos centrą, kur pasigamino net aštuonetą šaunių kaukių. Visą mėnesį dalyviai mokėsi Užgavėnių dainų ir šokių, net „Ubago raštus“ pasigamino, į kuriuos sudėjo visas dainuotas dainas – „Čiuž, čiužela“, „Ubago giesmė“, „Šalta žiema šalin aina“, „Oi liepu liepu“, „Čimdžir rimdžir“, „Karvelėli brukuočėli“, „O tai arklys“, „Ažys ažys ilgaragis“.
Iš anksto buvo pagaminti „Bėdų turgus“ ir Morė, kurie Užgavėnių vakarą dar padailinti, beje, ir kaukių kostiumais dalyviai stengėsi kuo įspūdingesniais pasipuošti.
Smagu, kad Užgavėnių dieną be būrelio narių vaikštynėms prisijungė ir kviestinių svečių, tad tikrai nemažas būrys – Kanapinis su Lašininiu, Velniukas, Giltinė ir Šmėklos, dvi Meškos, Arkliukas, Lapė, Veršelis bei dvi Ubagės iškeliavo į Maišiagalos miestelį triukšmaudami, dainuodami, bėdų turgaus neštuvuose nešdamiesi Morę, rinkdami aplankytų gyventojų bėdas sudeginimui bei vydami jau įkyrėjusią žiemą lauk.Iki soties prisivaikščioję, blynų prisiubagavę bei bėdų pririnkę Užgavėniautojai patraukė Morės ir bėdų turgaus naikinti. Ir Morė, ir bėdos supleškėjo akimirksniu. Beje, pagaliau Kanapinis pergalėjo Lašininį ir iki pat Velykų jo taisyklės įsigalės, o visa svita, Morę sudeginę, bėdų atsikratę, išvyko į vienų būrelio narių namus Užgavėnių vaišių, kur vaišinosi blynais, ramunėlių arbata, lašinukais ir saldumynais gardumynais.Būrelių vadovė, etninės kultūros mokytoja metodininkė Loreta
