Pažintis su Slovakijos gamtos turtais
Baigiantis mokslo metams, gegužės 27-30 d., mūsų gimnazijos 5-IIIG klasių mokiniai vyko į nuostabaus grožio šalį – Slovakiją, susipažinti su šios šalies gamtos turtais.
Pirmąją dieną Slovakijoje lankėmės Belianskos stalaktitų – stalagmitų urve. Šis urvas atrastas dar XVIII amžiuje, jis didžiausias (3641 m ilgio) ir vienintelis Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose, į kurį įleidžiami žmonės. Gamtos per šimtmečius suformuoti vaizdai urvuose tikrai sužavėjo: įvairios formos stalagmitai, stalaktitai, požeminės upės ir ežerai, kriokliai, galerijos, ledo stulpai, puikios akustikos Muzikos salė – tikra kupina paslapčių požemių karalystė… Vėliau vykome į Aukštųjų Tatrų kurortinį miestelį Tatranska Lomnica. Keltuvais kėlėmės į Skalnate Pleso (1751 m), na o toliau laukė žygis kalnų takeliais žemyn. Po klajonių kalnuose, pakeliui užsukome į Zamkovskio chatą papietauti ir leidomės žemyn iki Hrebienok funikulieriaus. Grožėjomės ne tik nuostabia kalnų panorama, gėrėjomės Šaltosios tėkmės kriokliais, avietynuose ramiai rupšnojančiomis stirnomis, na o patys akyliausi ir vieną kitą vabaliuką spėjo patyrinėti. Iš Hrebienok traukinuku nusileidome į Stary Smokovec kurortinį miestelį, iš kurio grįžome į viešbutį.
Trečią kelionės dieną iš pačio ryto laukė nemalonūs netikėtumai – neužsivedė autobusas. Vis dėlto, kiek palūkėję vykome į Pieninų nacionalinį parką, kur mūsų laukė labai smagi atrakcija – plaukimas plaustais Dunajeco upe. Kur akys užmato – kalnai ir kalneliai, vaizdai užgniaužia kvapą… Net 11 km besigalynėdami su vandeniu grožėjomės nacionalinio parko vaizdais, klausėmės vietinių gyventojų goralių pasakojamų istorijų. Prieš akis išniro Pieninų dvasia vadinamos Trys karūnos, Erelio uolos, Septyni vienuoliai, Červeny Klaštor miestelis su vienuolynu… Viename upės krante mojo ranka kaimyninės Lenkijos gyventojai, kitame krante – jau Slovakijos teritorija. Vakare tie, kas dar turėjo jėgų, vykome pasiplaukioti į Vrobo terminius baseinus. Juose esantis vanduo, prisodrintas siera, garsėja gydomosiomis savybėmis, tad ne vienam ir įskaudusius sąnarius nustojo mausti, ir prikimęs balsas atkimo, ir gerklė nustojo skaudėti. Grįžome į viešbutį pailsėję ir atsipalaidavę.
Ketvirtąją dieną laukė ilga kelionė atgal į Lietuvą, bet kupini įspūdžių, patyrę daugybę naujų atradimų, smagiai važiavome ir dalijomės įspūdžiais, bendravome su naujai atrastais draugais, apžiūrinėjome nusipirktus suvenyrus. Paryčiui grįžę namo, pavargę ir mieguisti išsiskirstėme, laukdami naujų kelionių, naujų nuotykių bei naujų patirčių.
Nuoširdžiai dėkoju kolegėms Jurgitai ir Nijolei už pagalbą organizuojant kelionę, drauge keliavusioms 5 klasių mokinių mamytėms, pagelbėjusioms visuomet, kai to prireikdavo. Už užfiksuotas kelionės akimirkas nuoširdus ačiū Eglei Našlėnaitei!
Geografijos mokytoja metodininkė Daiva Petkauskienė
