Socialinių mokslų savaitė

„XIX a. prasidėjęs ir tebesitęsiantis technologinis proveržis nebūtų buvęs įmanomas be demokratijos ir jos esminių siekių – laisvės, lygių teisių ir solidarumo. Ekonominiam vystymuisi imlią, iniciatyvią, inovatyvią ir savimi pasitikinčią visuomenę kuria būtent humanitarinių ir socialinių mokslų atliekama kultūrinė, socialinė savirefleksija“ (Iš 2017 m. Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracijos „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“). Atliepiant į socialinių mokslų svarbą pažangios visuomenės kūrimui spalio 21-25 d. gimnazijoje organizuota Socialinių mokslų savaitė. 

Savaitę pradėjome gimnazijoje atidarydami senovinių daiktų parodą „Po senolių pastoge“ (istorijos mokytoja V. Giedraitytė ir geografijos mokytoja D. Petkauskienė). Keletą savaičių prieš tai paprašėme mokinių senovę menančių daiktų paieškoti savo ar senelių namuose ir kuriam laikui juos paskolinti minėtai parodai. Džiaugėmės sulaukę atsako į savo prašymą ir įrengėme jaukų senovinių daiktų kampelį saulėtoje gimnazijos galerijoje.

Akcentuojame socialinių mokslų svarbą, tačiau neignoruojame technologinės pažangos, juk tik šių dalykų sintezė užtikrins darnų ir kryptingą visuomenės vystymąsi. Taigi savaitės pradžioje geografijos mokytoja D. Petkauskienė drauge su informacinių technologijų mokytoja O. Andrijanoviene pravedė dvi integruotas geografijos ir informacinių technologijų pamokas: 8 klasėje „Turizmas Europoje: įžymiausios lankytinos vietos“ ir 7a klasėje „Administracinis Lietuvos suskirstymas“. Pamokose mokiniai, panaudodami jau turimas žinias ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius, kūrė žemėlapius, demonstravo kūrybiškumą, erdvinį mąstymą bei išprusimą.

Keturias socialinių mokslų savaitės dienas skyrėme įvairių istorinių sukakčių paminėjimui. Antradienį gimnazijos bendruomenės nariai pakviesti į istorijos mokytojos V. Giedraitytės organizuotą Žemaitijos metams paminėti skirtą Žemaitijos kampelį. Visi Lietuvos etnografiniai regionai žavi papročių ir tradicijų įvairove, skonių sodrumu, tautinių raštų margumu, kalbos savitumu. 2019-uosius paskelbus Žemaitijos metais atsirado puiki proga patyrinėti šį nepaprastai įdomų etnografinį regioną. Užsukusieji į Žemaitijos kampelį turėjo galimybę pramokti labai išraiškingos ir neįprastos žemaičių kalbos bei sudalyvauti žaidime „Klausimas – atsakymas – prizas!: ištyrinėję stenduose publikuotą informaciją apie Žemaitiją, įsiminę keistai skambančius žemaitiškus žodžius (informaciniame stende žemaičių kalbą šauniai iliustravo 6a kl. mokinės M. Builytė ir M. Pliuškytė bei 8 kl. mokinės A. Achverdašvili bei K. Ščerbanovskytė) mokiniai traukė klausimus, į kuriuos teisingai atsakę gavo gardų prizą – riestainį. Apsilankiusieji improvizuotoje Žemaitijoje galėjo apžiūrėti ir autentišką žemaitišką moters kostiumą (už šią galimybę dėkojame VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansambliui „Šviesa“), įsitikinti jo išskirtinumu bei spalvų sodrumu, o mažiausiems lankytojams pasiūlėme „pasimatuoti“ IG kl. mokinės P. Makarovos puikiai nupieštus žemaitiškus rūbus. Užbaigėme mūsų žvalgytuves po Žemaitiją vaišindamiesi tradiciniu žemaitišku patiekalu – žolelėmis pagardintu kastiniu su karštomis bulvėmis! Ne visiems norintiems šio gardumyno užteko, tačiau džiaugiamės, jog su malonumu buvo ragaujama ir skanaujama. Tikimės, jog apsilankiusieji bent šiek tiek pažino Žemaitijos kraštą, atrado noro pažinti ir kitus etnografinius regionus, grožėtis, didžiuotis ir puoselėti mūsų tautos paveldą, mūsų savitumą ir išskirtinumą.

Trečiadienį socialinių mokslų savaitės programoje buvo numatyta pažintinė ekskursija į Kauną – laikinąją Lietuvos sostinę. 2019-ieji metai paskelbti laikinosios sostinės metais – praėjo lygiai 100 metų nuo tada, kuomet Lietuvai stengiantis apginti savo nepriklausomybę bei ilgaamžę sostinę Vilnių laikinąja Lietuvos sostine tapo Kaunas. Mokytojų D. Petkauskienės bei V. Giedraitytės lydima 5-IG klasių mokinių grupė pažintį su Kaunu pradėjo nuo viduramžių laikus menančios pirmosios mūrinės pilies Lietuvoje. Klausėmės gido pasakojamos Kauno pilies istorijos, apžiūrėjome senovinių radinių ekspoziciją. Dalis grupės dalyvavo koklių gamybos edukacijoje, iš molio nusilipdė koklį – ploną ornamentuotą plytelę, įvairiais istoriniais laikotarpiais naudotą išoriniam krosnių dekoravimui, o vėliau drauge su mokytoja Virginija apžiūrėjo Kauno senamiestyje esančius svarbiausius istorinius pastatus, domėjosi jų istorija ir šiandienine paskirtimi, skaičiavo senamiestį puošiančias skulptūras bei žymių žmonių paminklus. Tuo metu likusi grupės dalis dalyvavo edukacinėje ekskursijoje „Tarpukario Kaunas“, kurios metu sužinojo daug įdomios informacijos apie šį ypatingą Kauno miestui laikotarpį, susipažino su išskirtine tarpukario architektūra, žymiausiais šio laikotarpio kauniečiais. Pažintį su Kaunu visi drauge baigėme svarbiausiame tarpukario laikotarpio pastate Kaune – Prezidentūroje. Apžiūrėjome autentišku stiliumi atkurtas erdves, klausėmės gido pasakojimo apie tarpukarį, pastato istoriją bei čia prezidentavusius A. Smetoną, A. Stulginskį ir K. Grinių, išbandėme paruoštas edukacijas. Puikus oras, gera nuotaika, daug pamatyta, išgirsta ir sužinota, šiek tiek malonaus nuovargio – tokia pažintis su Kaunu – laikinąja Lietuvos sostine.

Šiais, 2019-aisiais metais, sukako lygiai 100 metų ir nuo tada, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu. Seimo nutarimu 2019 metai buvo paskelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko bei Lietuvos Prezidento Antano Smetonos metais. „Preitin, kaipo sustingusin gyvenimo sūkurin“-, apie praeitį yra sakęs Antanas Smetona, taip pavadinta ir sukakčiai paminėti skirta viktorina. Ketvirtadienį organizuotoje viktorinoje (istorijos mokytoja V. Giedraitytė) dalyvavo septynios 5-IIG klasių komandos. Palinkėjus komandinės vienybės, istorinio tikslumo, pažinimo džiaugsmo ir kūrybiškumo pradėtos istorinių žinių varžytuvės, juk nugalėtojų laukė ne tik pripažinimas, bet ir prizas.Pradžioje kiekviena komanda turėjo susigalvoti pavadinimą, kuris atspindėtų tarpukario Lietuvos laikotarpį. Vertintas komandų kūrybiškumas ir istorinis tikslumas. Vėliau laukė 20 klausimų testas iš A. Smetonos biografijos bei tarpukario laikotarpio. Po kiekvieno klausimo mokiniams ne tik pristatytas, bet ir paaiškintas teisingas atsakymas, juk svarbiausias viktorinos tikslas ne išrinkti nugalėtojus, bet suteikti dalyviams kuo daugiau istorinio aiškumo ir įdomumo.Įpusėjus viktorinai išryškėjo lyderiai – „Kauniečių“ komanda (6a kl.), kuri šios pozicijos neužleido iki viktorinos pabaigos ir pelnytai buvo pripažinta nugalėtoja! Ne mažiau džiuginantis ir kitų komandų pasirodymas, kurios vos vieno taško viena nuo kitos skirtumu dalinosi antrąją ir trečiąją vietas!

Ketvirtadienį gimnazijoje pristatytas ir Lietuvos etnokultūros ugdytojų sąjungos inicijuoto projekto „Keliauk Lietuvoje“ (geografijos mokytoja D. Petkauskienė) baigiamasis darbas, kurį parengė projekte dalyvavę IIG klasės mokiniai M. Šufinskaitė, M. Romančenko, M. Fedotenkov, A. Gancevskij, N. Baranov bei 7a  klasės mokinys A. Babelis. Mokiniai rinko informaciją apie lankytinus objektus Maišiagaloje ir jos apylinkėse bei  parengė turistinius maršrutus, kuriuos kūrybiškai  perteikė savo sukurtuose turistiniuose žemėlapiuose. Žemėlapiai publikuoti projekto informaciniame stende.

Socialinių mokslų savaitę užbaigėme paminėdami dar vieną sukaktį – 80-ąsias Vilniaus krašto sugrąžinimo Lietuvai metines. Spalio 25-ąją pakvietėme bendruomenės narius į šia proga organizuotą renginį gimnazijos sporto salėje. Mums, gyvenantiems ir besimokantiems Maišiagaloje, 1939-ųjų metų spalio įvykių priminimas ypatingai svarbus, nes mūsų miestelis – tiesioginis pastarųjų liudytojas. Vilniaus žygio dalyvių prisiminimuose išlikusi 1939 m. spalio 28-ąją išvaduotojus itin džiaugsmingai sutikusi geltona – žalia – raudona Maišiagala, pakilios, šventiškos nuotaikos negadinęs net stiprus popiečio lietus, karininkai ir kareiviai dainavę kariškas ir liaudies dainas. Koks tas 1939-ųjų spalis, kas ir kodėl tuomet vyko paprašėme papasakoti renginyje dalyvavusio svečio, knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autoriaus Antano Žilėno. Renginį papuošė vokalinio ansamblio „Svaja“ bei 4a ir 4b klasių mergaičių atlikti muzikiniai kūriniai (mokytoja J. Voskanienė) – jaudino ir dainų turinys, ir puikus jų skambesys. Pasibaigus renginiui sporto salėje pakvietėme jo dalyvius keliauti prie 1989 m., minint 50-ąsias Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai metines, miestelio pakraštyje pastatyto paminklinio akmens bei pasodintos ąžuolų giraitės. Ten uždegdami žvakutes pagerbėme kovose už mūsų laisvę žuvusių atminimą, apžiūrėjome paūgėjusį bei sutvirtėjusį Vilniaus sugrįžimo ąžuolyną.

Savaitė tikrai neprailgo, buvo informatyvi, spalvinga, kupina atradimų ir naujų patyrimų.

Istorijos vyresnioji mokytoja Virginija Giedraitytė